viensėdystė

viensėdỹstė sf. (2) 1. Rtr, KŽ žr. viensėdija 1. 2. Rtr, KŽ žr. viensėdija 3. 3. L565, KŽ atsiskyrėliškumas. 4. vienuma, vienatvė: [Adomas] nebūtų tą viensėdystę ilgai ištrivojęs, norint jis rojaus džiaugsme gyveno Kel1933,100.